Arealis, UAB

Investicijoms pasirinko Lietuvą
„Kol rusams ar bulgarams nerūpės, iš ko jų namas pastatytas, ar gerai suplanuoti butai, ten nedirbsime.
Į Lietuvą ateiname, nes jums, kaip ir mums, tai yra svarbu“, – į klausimą, kodėl užsienio investicijoms pasirinko Lietuvą, atsakė Estijos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eurox“ valdybos pirmininkas Neeme Nomme.

Ši nekilnojamojo turto plėtros bendrovė priklauso Estijos holdingui „Nordecon“.
Jam taip pat priklauso viena didžiausių Baltijos šalyse statybų bendrovių „Eesti Ehitus“.
Lietuvoje jau veikia estų kapitalo bendrovė „Eurox LT“, šį rudenį Vilniuje pradedanti įgyvendinti savo pirmąjį investicinį projektą – daugiabutį Mindaugo gatvėje.
Estai žada, kad jau pirmasis jų projektas nebus įprastas, išsiskirs ir architektūra, ir statybos kultūra.
N.Nomme nemano, jog į Lietuvą ateina ne pačiu geriausiu metu, kai nekilnojamojo turto bumas jau rimsta.
Jo nuomone, Lietuvos rinka yra vis dar auganti ir svarbiausia – stabili. Tuo tarpu Latvijoje stabilumo trūksta, todėl estai ten investuoti nesirengia.
„Nemanau, kad Estijos ar Lietuvos ekonomika ima vėsti. Europos kontekste beveik 8 proc. augimas yra tikrai didelis. Todėl nesijaučiame pavėlavę investuoti nei savo šalyje, nei Lietuvoje“, – sakė N.Nomme.

Aplinka gyventi ir dirbti
Per dvejus savo veiklos metus bendrovė „Eurox“ Taline pastatė ne vieną gyvenamųjų namų kvartalą, kelis biurų pastatus. Investicijos Estijoje jau siekia 60 mln. eurų (207 mln. litų).
Išskirtinis jų projektas – „Technopolis“, kurį patys estai laiko itin sėkmingu ir panašų ketina įgyvendinti Lietuvoje.
„Technopolis“ – tai šalia Talino technikos universiteto vietoj gamybinių statinių ir sandėlių iškilę specializuotų biurų pastatai, skirti laboratorijoms, aukštųjų technologijų bendrovėms, kurios bendradarbiauja su universitetu.
Bendrovės „Eurox“ vadovai didžiuojasi, kad viename šių biurų įsikūrė ir „Skype“ Talino padalinys.
Maždaug 20 hektarų teritorijoje šalia universiteto „Eurox“ planuoja investuoti ir toliau.
Estai neslepia turintys didelių planų ir ambicijų. Jų planuose – išskirtinių gyvenamųjų namų kvartalų, aukšto lygio biurų pastatų, kurių poreikis Taline vis dar didelis, statyba. Pasak „Eurox“ vadovo, bendrovė orientuojasi į aukštesnių nei vidutinio lygio pajamų vartotojus, beveik nestato ekonominės klasės daugiabučių.
Išskirtinį dėmesį ateityje ji ketina skirti jaunoms šeimoms ir studentams, kuriems planuoja pasiūlyti specialiai suprojektuotų būstų.
„Mes nestatome tiesiog namų ar biurų, mes kuriame aplinką, kurioje žmonės gyvena ir dirba“, – šitaip savo verslo filosofiją apibrėžė N.Nomme. Iš tiesų toks požiūris nėra naujas ar ypatingas, tačiau jis iš esmės skiriasi nuo požiūrio, vyraujančio Lietuvoje.

Pakankamai kokybiškai statyti moka ir lietuviai, tačiau dauguma gyvenamuosius namus ar jų kvartalus statančių bendrovių Lietuvoje apie aplinką, jos kokybę net nesusimąsto. Jie stato namus, tačiau nekuria jaukios gyvenamosios aplinkos.
Estai tai daryti jau išmoko. Mat pašonėje turi gerus mokytojus – suomius. Jų pavyzdžiu estai jau seniai nestato butų su daline apdaila.

Kvartalas sulaukė apdovanojimo
Ne mažiau nei Taline statoma ir antrame pagal dydį Estijos mieste Tartu. Čia darbuojasi antrinė „Eesti Ehitus“ bendrovė „Linnaehitus“.
Bendrovės valdybos pirmininkas Alaras Kroodo tikino, jog ir naujo būsto kainos čia nedaug skiriasi nuo Talino.
Vidutinė ekonominio būsto vieno kvadratinio metro su visa apdaila kaina – 5,3 tūkst. litų. Brangiausi butai kainuoja 8-13 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
Bendrovės „Linnaehitus“ Tartu mieste baigiamas statyti mažaaukščių daugiabučių kvartalas šiemet apdovanotas Estijos architektų sąjungos prizu.
2-4 aukštų daugiabučių kvartale netrūksta nei žalumos, nei jaukių poilsio erdvių.
Paprastiems daugiabučiams jaukumo suteikia medžio apdaila, fasadai paįvairinti spalvomis.
Išskirtinumo suteikia dabar madingas Estijoje spalvotas balkonų stiklas.
Į akis krito ypatingas dėmesys aplinkos detalėms: takeliai grįsti spalvingomis trinkelėmis, šalia daugiabučių įrengti estetiški pašto dėžučių stovai, šiukšlių dėžės.
Tos pačios detalės žavi ir daugiabučių viduje. Vietoj standartinių buto numerių ant durų pritaisyta dekoratyvinė detalė su skaičiumi, kuris vakare dar ir šviečia.
Prie visų durų – vienodi kilimėliai kojoms valyti, patiesti į specialiai jiems įgilintas ertmes.
Laiptinės, papuoštos metalo ažūru, taip pat niekur neteko matyti.
Šiuo metu bendrovė „Linnaehitus“ Tartu stato ir išskirtinės architektūros 23-ijų aukštų daugiabutį. Jo forma primena sraigės kiautą, o namo langai yra visiškai skirtingų formų.

 
Šaltinis: ,,Lietuvos ryto'' spec. korespondentė Aušra Pocienė. Lietuvos rytas/Būstas 2007 m. rugsėjo 19 d., Nr. 214.